Interaktyvų lietuviško paveldo JAV žemėlapį „Tikslas – Amerika“ parengė „Global True Lithuania“ tinklalapio komanda, kuriai be galo daug padėjo Amerikos lietuviai, Lietuvos institucijos ir kiti pagalbininkai.
Toliau pateikiamame sąraše išvardyti 2021 m. ekspedicijos į vakarinę ir pietinę JAV dalį dalyviai ir jiems padėję savanoriai bei rėmėjai. Analogiški ankstesnių ekspedicijų sąrašai:
2017 m., rytinė pakrantė
2018 m., Vidurio Vakarai
2019 m., Kanada ir aplinkiniai regionai.
Komanda
Augustinas Žemaitis
|
Augustinas – „„Gabalėliai Lietuvos““ puslapio apie lietuvišką paveldą už Lietuvos ribų kūrėjas. Jo straipsniai publikuoti žurnaluose „Vytis“ ir „Draugas“ JAV, taip pat pagrindiniuose naujienų portaluose Lietuvoje. Jis taip pat turi puslapį True Lithuania – išsamiausią lietuvišką tinklapį apie Lietuvą anglų kalba. Augustinas yra ir aistringas keliautojas, aplankęs daugiau nei 109 šalis, labai domisi įvairiomis kultūromis, yra parašęs knygą apie pasaulio raštų sistemas, jam priklauso internetinė svetainė apie pasaulio himnus, taip pat kitos svetainės (iš viso 19).
Augustinas – projekto „Tikslas – Amerika“ vadovas. Ekspedicijos metu palaikė ryšį su Amerikos lietuviais, fotografavo objektus, rengė straipsnių aprašus, filmavo, palaikė ryšius su žiniasklaida ir sukūrė interaktyvų lietuviškų vietų žemėlapį. El. paštas: augustinas.zemaitis@gmail.com |
Aistė Žemaitienė
|
Aistės pagrindinė veiklos sfera – advokatė, besispecializuojanti Lietuvos pilietybės atkūrimo, lietuvių kilmės liudijimo išdavimo ir pan. srityse. Ekspedicijos „Tikslas – Amerika“ metu ji vairavo automobilį, rengė interviu su vietiniais žmonėmis, juos filmavo, palaikė ryšius su Lietuvos bei Amerikos žiniasklaida, rengė teisinius projekto dokumentus. El. paštas: aiste.zemaitiene@gmail.com |
Rėmėjai
Platininiai rėmėjai
 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija prisidėjo padengiant projekto baigiamųjų darbų išlaidas. Šių metų „Tikslas – Amerika“ ekspedicija – jau trečioji, kurią parėmė Vyriausybės kanceliarija. |
 Lietuvių fondas „Lietuvių fondas“ yra didžiausias Amerikos lietuvių fondas, remiantis su Lietuva susijusias veiklas. Fondas jau antrą kartą prisidėjo padengiant projekto baigiamųjų darbų išlaidas. |
 Vismantas Vidugiris JAV lietuvis imigrantas, remiantis lietuviškas veiklas. Jis yra pagrindinis projekto rėmėjas „Patreon“ platformoje, padėjęs padengti ekspedicijos išlaidas. |
 Albinas Markevičius Lietuvis nekilnojamojo turto vystytojas iš Santa Monikos [Santa Monica], vienas pirmųjų XX a. 7-ajame dešimtmetyje atradęs šį – tuomet dar visai nepopuliarų – kurortą. A. Markevičius pastatė nemažai pastatų lietuviškais pavadinimais, įsteigė lietuvišką kredito uniją ir organizavo pagalbą Lietuvai po Nepriklausomybės atgavimo. Be to, jis finansuoja lietuviškas veiklas Amerikoje ir prisidėjo padengiant ekspedicijos „Tikslas – Amerika 2021“ išlaidas. |
Auksiniai rėmėjai
 Ramūnas Kondratas (Vilnius) |
 Jane Yasinowski (Oglesbis [Oglesby], Ilinojus) |
 Tomas Dundzila (Kenebankportas [Kennebunkport], Meinas) |
Aušrelė Liulevičienė (Nešvilis [Nashville], Tenesis) | Apreiškimo lietuvių parapijos bendruomenė (Bruklinas [Brooklyn], Niujorkas) | Lietuvių bendruomenės Market [Marquette] parko apylinkė (Čikaga [Chicago], Ilinojus) |
Sidabriniai rėmėjai
| Mary Agnes Mikalauskas (Deitonas [Dayton], Ohajas) | Šv. Antano lietuvių parapijos bendruomenė (Siseras [Cicero], Ilinojus) | Sent Pitersbergo lietuvių klubas (Sent Pitersbergas [St. Petersburg], Florida) | Balzeko lietuvių kultūros muziejus (Čikaga, Ilinojus) |
| Omahos lietuvių moterų klubas (Omaha, Nebraska) | Vilius Žalpys ir Luana Žalpienė (Portlandas [Portland], Oregonas) | Laurynas Misevičius ir Ingrida Misevičienė (Portlandas, Oregonas) | Vilmantas Babarskas ir Giedrė Babarskienė (Portlandas, Oregonas) |
| Jonas Bračiulis ir Gražina Bračiulienė (Portlandas, Oregonas) | Elena Rėklaitis (Lemontas [Lemont], Ilinojus) | Tautvydas Stubrys | Vaiva Vitkutė |
| Genovaitė Untulienė (Čikaga, Ilinojus) | Artūras Dovydaitis (Čikaga, Ilinojus) | Jaunius Kelpšas (Čikaga, Ilinojus) | Kazys (Čikaga, Ilinojus) ir dar dvi anoniminės aukos |
Kiti rėmėjai
„Tikslas – Amerika 2021“ taip pat parėmė Jonas Treška, Almis Kuolas, Darius Kučinskas, Linas Manionis, Gintarė, Gilija Krūmaitienė, Eduardas Krūmaitis, Long Ailando [Long Island] lietuvių bendruomenė, Robert ir Trish Yasinski, Jonas Šarka, Sigita Balzekas, Vitas ir Dalia Aleknai, Sandy Baksys, Robert Colatino, Carol Wojcyk, Vytenis Kirvelaitis, Tomas Kubilius, Robertas Sobutas, Alvida Baukus, Romualdas Matulis, Petras Puckorius, Marius Milončius, Diane Baksys, Lou Ann, Jolanta Sadauskas, Kęstutis Maksimavičius, Vladislav Linauskas ir keli anoniminiai aukotojai.
Nakvynę suteikę rėmėjai
„Tikslas – Amerika 2021“ savanoriai už suteiktą pastogę dėkoja Sandy Chow (Orindžo [Orange] apygarda, Kalifornija – 3 naktys), Aistei Vitkauskei (Los Andželas [Los Angeles], Kalifornija – 2 naktys), Zenonui Misiui (Finiksas [Phoenix], Arizona), Jake Zelmanui (Dalasas [Dallas], Teksasas), Centrinio Ilinojaus Amerikos lietuvių klubui (Springfildas [Springfield], Ilinojus), Danutei Lasky (Ist Sent Luisas [East St. Louis], Ilinojus), Giedrei ir Algiui Kniežoms (Lemontas, Ilinojus – 10 naktų), Arvydui Urbonavičiui (Omaha, Nebraska – 2 naktys), Mindaugui Paulikui (Siatlas [Seattle], Vašingtonas), Vilmantui ir Giedrei Babarskams (Portlandas, Oregonas), Linai Ramunei Miller (San Fransiskas [San Francisco], Kalifornija), Alui Pechulis (Los Andželas, Kalifornija), Philui ir Aldonai Shapiro (Sent Pitersbergas, Florida – 4 naktys), Daliui Staškevičiui (Atlanta, Džordžija).
Nakvynės išlaidos čia nepaminėtose vietose buvo padengtos anksčiau įvardytų rėmėjų dėka.
Reiškiame papildomą padėką Dainai Miežlaiškis, kuri Čikagoje parūpino automobilį. Kitose vietose transporto išlaidos buvo padengtos iš lėšų, kurias paaukojo anksčiau išvardyti rėmėjai.
Taip pat dėkojame Philui ir Aldonai Shapiro už parūpintą mobilųjį ryšį.
Žiniasklaidos partneriai
Šioje žiniasklaidos priemonėje pasirodė daugiau nei 10 straipsnių apie projektą: Amerikos lietuvių laikraštis „Draugas“.
1–9 straipsniai arba laidos pasirodė daugybėje kitų laikraščių ir radijo bei TV stočių tiek Lietuvoje, tiek JAV.
Dėkojame už informacijos apie projektą sklaidą!
Vietiniai pagalbininkai Kanadoje ir JAV
„Tikslas – Amerika 2021“ savanoriai susipažino su maždaug 500 žmonių, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie projekto arba atėjo į projekto pristatymus bei paskaitas. Toliau pateikiame sąrašą asmenų, kurie padėjo organizuoti išvykas į įvairius „lietuviškus“ miestus, padėjo surasti su Lietuva susijusius objektus, atidarė kai kuriuos uždarytus objektus, dalijosi tokių vietų istorija arba padėjo skleisti žinią apie mūsų apsilankymus. Be jų, sutikome daug kitų žmonių, kurių dalį čia taip pat įvardijame. Labai atsiprašome, jei kurį nors asmenį pamiršome paminėti. Taip pat atsiprašome už kai kurių nuotraukų kokybę – mes daugiausia koncentravomės į lietuviškų objektų įamžinimą. Atkreipiame dėmesį, kad rėmėjai (įskaitant nakvynę suteikusius žmones) atskirai išvardyti pirmiau pateiktuose sąrašuose.
Jeigu Jūs esate vienas iš čia paminėtų asmenų ir norėtumėte pakeisti savo nuotrauką ar pridėti papildomos informacijos apie su Lietuva susijusias vietas, parašykite adresu augustinas.zemaitis@gmail.com.
Los Andželas, Kalifornija
Al Pechulis
|
Los Andželo lietuvių tautinių namų vadovas. Anksčiau savo rančoje užmiestyje jis organizuodavo lietuvių muzikantų koncertus. Al gimė Punsko (Lenkija) lietuvių bendruomenėje ir emigravo į Ameriką dar tais laikais, kai Lietuva tebebuvo okupuota Sovietų Sąjungos, tad emigruoti iš pačios Lietuvos nebuvo įmanoma. Jis mums papasakojo apie Los Andželo Lietuvių tautinius namus. |
Justina Brazdžionis
|
Ji papasakojo Bernardo Brazdžionio kiemelio, skirto garsiajam Los Andžele gyvenusiam poetui, įkūrimo istoriją, nes pati reikšmingai prisidėjo prie šios iniciatyvos. Justina čia imigravo tiesiai iš Lietuvos ir pati „nutekėjo“ į Brazdžionių šeimą. |
Aistė Vitkauskė
|
Lietuvos generalinio konsulato Los Andžele darbuotoja, kuri padėjo mums surinkti informaciją apie mažesnius lietuviško paveldo objektus šiame mieste. Be to, ji padėjo surengti mūsų prisistatymą konsulate ir pasirūpinti viešaisiais ryšiais Los Andžele. |
| Albinas Markevičius
|
Lietuvis nekilnojamojo turto vystytojas iš Santa Monikos, vienas pirmųjų XX a. 7-ajame dešimtmetyje atradęs šį – tuomet dar visai nepopuliarų – kurortą. A. Markevičius pastatė nemažai pastatų lietuviškais pavadinimais, įsteigė lietuvišką kreditų uniją ir organizavo pagalbą Lietuvai po Nepriklausomybės atgavimo. Jis mums pranešė apie pastatus lietuviškais pavadinimais Los Andžele bei jo apylinkėse ir papasakojo jų istoriją. |
Armandas Ragauskas
|
Imigrantas iš Lietuvos, vienas iš Los Andželo lietuvių teatro trupės aktorių. Jis buvo vienas pagrindinių Bernardo Brazdžionio kiemelio steigėjų ir papasakojo mums jo istoriją. |
Nida Variakojis
|
Lietuvių skautų vakarinėje JAV dalyje vadė, nuo vaikystės priklausiusi vietiniams skautams (ji gimė JAV). Nida mums aprodė lietuvių skautų stovyklą „Rambynas“ ir atsakė į mūsų klausimus apie šią vietą – „Rambyne“ ji, galima sakyti, praleido visą gyvenimą (ar bent jau daugumą savo gyvenimo vasarų), tad puikiai pažįsta šią vietą. |
| Taip pat dėkojame šiems žmonėms, kurie elektroniniu paštu ar kitais būdais suteikė mums informacijos: | Daiva Navarette, Lietuvos garbės konsulė Los Andžele Raymond Silkaitis, „Lietuvių dienų“ šventės vadovas |
Finiksas, Arizona
Zenonas Misius
|
Zenonas yra vėliausios kartos imigrantas į Arizoną, kuriam senieji Arizonos lietuviai buvo papasakoję trumpai tegyvavusio vietinio lietuvių klubo pastato istoriją. Taigi jis galėjo mums patvirtinti, kad šis pastatas tebestovi, ir jį parodyti. |
Rinkonas [Rincon], Naujoji Meksika
Nick Carson
|
Hačo [Hatch] kaimas dažnai vadinamas pasaulio aitriųjų paprikų („čili pipirų“) sostine. O Nick Carson yra aitriųjų paprikų fabriko savininkas. Prieš 65 metus jį su žmona Irena sutuokė lietuvis kunigas J. Klumbis – tas pats, kuris čia pastatė Šiluvos švč. Mergelės Marijos skulptūrą. Nick su šeima iki šiol prižiūri ir remontuoja statulą bei greta stovinčią bažnyčią, taigi galėjo mums papasakoti jų istoriją. |
Jorktaunas [Yorktown], Teksasas
Patricia (Patsy) Hand
|
XX a. 7-ajame dešimtmetyje, sužinojusi apie savo šeimos (o vėliau – ir apie daugybės kaimynų) lietuviškas šaknis, Patsy praktiškai viena pati perrašė Amerikos lietuvių istoriją. Paaiškėjo, kad šios šeimos čia atsikraustė dar XIX a. 6-ajame dešimtmetyje, taigi Teksaso valstijos (Jorktauno regiono) lietuvių bendruomenė yra pati seniausia JAV – senesnė net už Pensilvanijos angliakasių bendruomenę, anksčiau laikyta pirmąja lietuvių diaspora Amerikoje. Pradėjusi tyrinėti savo šeimos istoriją 7-ajame dešimtmetyje, 1994 m. Patricia netgi sugebėjo pastatyti atminimo lentą Jorktauno lietuviams (be to, jos pastangos patraukė daugybės mokslininkų ir kino kūrėjų iš Lietuvos bei Amerikos lietuvių bendruomenės dėmesį). Patsy susitiko su mumis ir papasakojo apie šį visą gyvenimą trukusį projektą. |
Beverly Bruns
|
Jorktauno istorijos muziejaus vadovė, kurios rūpesčiu ten įrengta puiki lietuviška ekspozicija, pasakojanti seniausios žinomos lietuvių bendruomenės Amerikoje istoriją. Nuo pat XIX a. visos jos šeimos kartos – net dabartinė jaunoji karta – gyvena ir ūkininkauja Jorktaune (į kurį lietuvius priviliojo būtent dirbamos žemės plotai). Beverly mus pasitiko muziejuje ir papasakojo vietos lietuvių istoriją. |
Cheryl Lynn Highley
|
Cheryl taip nuodugniai ištyrinėjo savo lietuviškų šaknų istoriją, kad apie ją parašė didžiausios apimties knygą iš visų genealoginių leidinių, kuriuos matėme per „Tikslas – Amerika“ ekspedicijas. Be to, ji tyrinėjo ir kitų Jorktauno lietuvių kapinėse palaidotų žmonių likimus, o įdomiausiais iš jų pasidalino su mumis, taip pat papasakojo pačių kapinių istoriją. |
Hartsornas [Hartshorne], Oklahoma
Jim Kurilko
|
Pusiau lietuvis ir pusiau lemkas (lemkai – ukrainiečių tautos dalis) stačiatikis oklahomietis iš Hartshorno apylinkių, besidomintis abiejų savo šeimos pusių šaknimis. Jis mums parodė visas su Lietuva susijusias vietas regione, įskaitant kapines, kuriose ilsisi daugybė dėl pavojingų sąlygų anksti mirusių lietuvių (tarp jų ir Jimo senelis). Be to, iš jo išgirdome nemažai pasakojimų apie šios Oklahomos dalies istoriją. |
Trish Buzidragis
|
Trish papasakojo apie savo senelį, kurio vardu pavadinta vietinė vidurinė mokykla, ir paaiškino, kodėl jis buvo taip pagerbtas. Mūsų apsilankymas įkvėpė ją parašyti apie jį knygą. |
Kanzas Sitis [Kansas City], Kanzasas
Sally Zemaitis
|
Jos šeima suvaidino pagrindinį vaidmenį XX a. 9-ajame dešimtmetyje atkuriant Kanzas Sičio lietuvių organizaciją – iki tol organizuotų lietuviškų veiklų čia nebuvo nuo pokario metų, kai buvo uždaryta lietuviška bažnyčia ir lietuviai išsikraustė iš tradicinio rajono. Sally papasakojo mums apie lietuvių bendruomenės atgaivinimą ir parodė įvairias vietas, kurias ši organizacija padėjo sukurti ar išsaugoti, pavyzdžiui, su Lietuva susijusius eksponatus dviejuose muziejuose (viename jų eksponuojamas originalus lietuvių bažnyčios varpas, kurį pavyko išgelbėti naujajai vietos lietuvių kartai). |
Boleslovas Strumila (Bill Strumilo)
|
Daugiau nei 90 metų sulaukęs Kanzas Sičio lietuvis – vienas iš nedaugelio, kurie dar atsimena Kanzas Sičio lietuvių bažnyčią ir gali parodyti jos vietą. Bill ne tik ją parodė, bet ir papasakojo istorijų apie anuos laikus. Pavyzdžiui, kad tikrasis jo vardas yra Boleslovas, bet anglakalbiai iš pradžių jį neteisingai užrašė kaip Bill, o vėliau pailgino iki William (angliškai kalbančiose šalyse Bill yra vardo William trumpinys). |
| „Strawberry Hill“ muziejus | „Strawberry Hill“ tautinių mažumų muziejaus, kuriame yra ir lietuviškasis kambarys, vadovė, kuri, nors muziejus dėl COVID-19 dar neveikė, įleido mus į vidų ir padėjo daugiau sužinoti apie jo istoriją. |
| Wyandotte apygardos muziejus | Įleido mus į vidų, nors sekmadieniais muziejus neveikia. |
Springfildas, Ilinojus
Sandy Baksys
|
Sandy organizavo mūsų susitikimą su centrinio Ilinojaus lietuvių klubu ir suteikė informacijos apie lietuvišką kryžių Šetlervilyje [Shetlerville] (kuris, deja, neseniai buvo nugriautas). Iki pensijos ji visą gyvenimą dirbo viešųjų ryšių srityje, tad labai prisidėjo viešinant mūsų ekspediciją. |
Ist Sent Luisas, Ilinojus
Danute Lasky
|
Imigrantė iš Lietuvos, ilgametė vietinės lietuvių bendruomenės vadovė, padėjusi suorganizuoti mūsų susitikimą su vietos lietuviais. Su Danute susitinkame jau antrą kartą – 2018 m. ji mums padėjo patekti į lietuvių bažnyčios vidų. |
Vest Frankfortas [West Frankfort], Ilinojus
Teresa Renik
|
Su Teresa pirmą kartą susipažinome per 2018-ųjų ekspediciją, o šiemet, sužinojusi, kad vėl prasuksime pro Vest Frankfortą, ji mielai norėjo dar kartą susitikti. Teresa mums parodė, ką kartu su kitais valdybos nariais nuveikė Vest Frankforto lietuvių kapinėse nuo praėjusio mūsų vizito, pavyzdžiui, pakabino Lietuvos vėliavą ir įrengė papildomų ženklų. Iš jos gavome ir liūdnų žinių – daug žmonių, su kuriais susipažinome ir kurių informacija naudojomės 2018 m., jau paliko šį pasaulį. | Charles Sakoniy
|
Teresos vyresnysis brolis, ypač besidomintis šeimos istorija ir kapais. Charleso nuomone, jo senelė palaidota Ledfordo kapinėse. Jam ypač didelį įspūdį padarė V. Žalpio komanda, kuri visiškai sutvarkė šias kapines (anksčiau apleistas, smarkiai užžėlusias) ir pasiūlė daugybę kitų patobulinimų. |
Erbana-Šampeinas [Urbana-Champaign], Ilinojus
Gilius Aleksa
|
Gilius Aleksa, Ilinojaus universiteto Erbanoje-Šampeine Baltijos klubo viceprezidentas, papasakojo mums apie klubą ir anksčiau jo naudotus pastatus, taip pat organizavo mūsų paskaitą klubo nariams. Nors Gilius yra jau trečios kartos Amerikos lietuvis, t. y. čia imigravo dar jo seneliai (visi keturi buvo lietuviai), jis domisi Lietuva bei jos istorija – ir tuo tikslu naudojasi mūsų svetaine http://global.truelithuania.com/ bei http://www.truelithuania.com . |
Čikaga, Ilinojus
Antanas Rašymas
|
Antanas užaugo lankydamas Lietuvių (jaunimo) centrą Čikagoje, o dabar, tapęs jo vadovu, stengiasi organizaciją atgaivinti ir pritraukti jaunąją kartą, kad Čikagos mieste išliktų ši paskutinė pasaulietinė lietuviška institucija. Jis aprodė mums šį centrą bei jėzuitų koplyčią ir papasakojo jų istoriją. |
Clemente Dedela
|
Clemente gimė Argentinos lietuvių bendruomenėje, vėliau emigravo į JAV; čia gyveno daugelyje lietuviškų Čikagos rajonų ir dirbo įvairiose lietuviškose žiniasklaidos priemonėse. Jis mums papasakojo jų istoriją, taip pat perskaitė savo paties eilėraštį, skirtą Market parkui. |
Jonas Platakis
|
Amerikos lietuvių šlovės galerijos steigėjas, kuris ne tik pasitiko mus naujojoje šlovės galerijos vietoje, bet ir padėjo užmegzti ryšius su „Ramovos“ kino teatro savininkais ir Bridžporte veikiančiu baru „Bernice`s Tavern“. |
Sigita Balzekas
|
Mirus vyro tėvui Stanley Balzekas Jr., Sigita tapo pagrindine jo įkurto Čikagos lietuvių muziejaus valdytoja. Ji pakvietė mus apsilankyti muziejaus archyve ir padėjo surengti ten mūsų paskaitas. |
Regina Butkus
|
Ji padėjo suorganizuoti mūsų apsilankymą Lituanistikos tyrimų centre, kuriame pati savanoriauja. |
Liudas Miliauskas
|
Lietuvių liuteronų „Tėviškės“ parapijos pastorius, iš esmės atvykęs uždaryti šios parapijos. Tačiau nutiko priešingai – jis kaip tik daugiausiai prisidėjo ją atgaivinant: kai senasis pastatas Market parke buvo parduotas ir parapija persikėlė į nuomojamas patalpas priemiestyje, ugningi L. Miliausko pamokslai pritraukė net ir liuteronų konfesijai nepriklausiusių lietuvių, tad parapija išaugo. Pastorius davė mums interviu ir aprodė naujausią „Tėviškės“ parapijos naudojamą bažnyčią, nes nuo 2018-ųjų, kai čia lankėmės pirmą kartą, parapija vėl persikėlė į naujas, didesnes, patalpas. |
Jazmina Baukys
|
Ji padėjo suorganizuoti mūsų paskaitą Sisero Šv. Antano lietuvių bažnyčioje. |
Ramunė Lapas
|
Ramunė Lapas, seniausio pasaulyje už Lietuvos ribų leidžiamo lietuviško laikraščio „Draugas“ vyriausioji redaktorė, paėmė iš mūsų interviu ir išspausdino mūsų straipsnius apie lietuvišką paveldą JAV. Be to, ji mums suteikė informacijos apie lietuviškas zonas Waldheim žydų kapinėse. |
Stephen Badauskas
|
Jis vadovauja barui „Bernice’s Tavern“, kuris yra, ko gero, ilgiausiai lietuviams priklausanti užeiga Čikagoje, įsikūrusi Bridžporto rajone – anksčiau itin lietuviškame, tačiau dabar Stephen yra vienas iš paskutinių čia tebegyvenančių tautiečių. Jis mums papasakojo baro istoriją: tiek apie sunkius laikus (kai rajonas buvo nesaugus, o užeigoje būta net susišaudymo), tiek apie pakilimo laikotarpius, kaip, pavyzdžiui, dabar, kai rajonas vėl tapo populiarus ir į gyvos muzikos vakarus šiame bare susirenka nemažai jaunimo. |
Vytenis Kirvelaitis
|
Jo tėvai vadovavo Bridžporte buvusiai Lietuvių auditorijai (nugriautai 1994 m.), o jis pats yra daugelio lietuviškų organizacijų narys, pavyzdžiui, priklauso lietuvių masonų klubui, kuriam Lietuvių tautinėse kapinėse pastatytas paminklas (ant jo iškalta ir paties Vytenio pavardė). Vytenis mums papasakojo apie šias institucijas ir susijusius paveldo objektus. |
Daina Čyvas
|
Ateitininkė, įleidusi mus į Ateitininkų namus Lemonte. Ji taip pat dirba lietuvių seserų kazimieriečių vienuolyne, į kurį mus pakvietė nufotografuoti naujai nuvalytas lietuviškas skulptūras. Be to, ji užaugino 5 vaikus, kurie lietuvišką kultūrą laiko savo paveldo dalimi (viena jos duktė vadovauja Amerikos lietuvių jaunimo organizacijai). |
Juozas Polikaitis
|
Svarbiausias žmogus „Seklyčioje“ – vienoje iš vos keleto Market parko rajone išlikusių lietuviškų maitinimo įstaigų, kuri ir pati veikia tik iš dalies. Kadaise čia buvo svarbiausias Amerikos lietuvių centras, teikęs pagalbą kovojusiems dėl Lietuvos nepriklausomybės, našlaičiams, partizanams ir sergantiems vaikams, čia įsteigtas restoranas, tačiau dabar jis atidaromas tik kartą per savaitę, kai vyksta pagyvenusių lietuvių susitikimai. Tačiau Juozas Polikaitis prisimena visus „Seklyčios“ istorijos etapus, taigi galėjo mums viską papasakoti, be to, atrakino „Seklyčią“, kad galėtume apžiūrėti vidų. |
Tyler Nevius
|
Jis vadovauja investuotojų kolektyvui, įsigijusiam lietuvišką kino teatrą „Ramova“, kuris nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio stovėjo apleistas. Naujieji savininkai, nors ir nėra lietuviai, ketina pastatą rekonstruoti ir išlaikyti autentišką pavadinimą. Jų tikslas – saugoti Čikagos istoriją (vadinasi, ir lietuviškąją jos dalį), neleidžiant visko nugriauti ir užstatyti naujomis betono „dėžutėmis“. Tyler Nevius įleido mus į pastatą, kur visu pajėgumu vyksta statybos darbai, ir papasakojo, kaip įsivaizduoja „Ramovos“ ateitį. |
Vida Kuprys
|
Anglų kalba leidžiamo laikraščio „Draugas News“ vyriausioji redaktorė, kuri taip pat dalijasi pasakojimais apie „Tikslas – Amerika“ projektą. |
Karilė Vaitkutė ir Arvydas Reneckis 
|
Lietuvių emigrantų šeima Čikagoje, kuri stengiasi išsaugoti žinias apie ankstesniųjų lietuvių kartų paveldą. Karilė dirba Balzeko lietuvių kultūros muziejuje, o Arvydas yra laisvai samdomas operatorius, dažnai filmuojantis su lietuviais susijusius renginius. Jie padėjo organizuoti mūsų paskaitas Balzeko muziejuje ir apie jas informavo lietuvių bendruomenę. |
| Taip pat dėkojame šiems žmonėms, kurie elektroniniu paštu ar kitais būdais suteikė mums informacijos: | Audrai iš Market parko lietuvių parapijos, kuri mus įleido į lietuvių bažnyčios viršutinį aukštą. |
Omaha, Nebraska
Arvydas Urbonavičius
|
Arvydas yra Amerikos lietuvių bendruomenės, veikiančios tarsi valstybė be teritorijos, vadovas. Jis pats į JAV emigravo tiesiai iš Lietuvos, tiesa, jau seniai, prieš kelis dešimtmečius, tačiau pasinaudojęs savo ryšiais jis padėjo mums susisiekti su „senaisiais lietuviais“ Omahoje bei Su Sityje ir sužinoti apie šiuose miestuose Amerikos lietuvių sukurtus paveldo objektus. |
Vytas ir Algis Mackevičiai 
|
Du broliai, istorinės lietuvių kepyklos Omahoje bendraturčiai, paveldėję šią įmonę iš tėvo. Tai viena paskutinių išlikusių lietuviškų maitinimo įstaigų JAV (išskyrus Čikagą) ir viena iš ilgiausiai veikiančių vien lietuviams priklausančių tokio pobūdžio įstaigų. Broliai Mackevičiai mums papasakojo kepyklos bei jos freskos, iliustruojančios Lietuvą ir lietuvius, istoriją ir pavaišino „Napoleono“ tortu (garsiausiu savo produktu). |
Aldona Tanner
|
Aldona yra Omahos lietuvių moterų klubo vadovė, besistengianti palaikyti rusenančią lietuviškumo ugnelę Omahoje. Ji ieško informacijos apie Omahos lietuvių istoriją ir dalijasi ja internete, organizuoja renginius, lietuviškas parodas ir panašiai. Čia ji praleido visą savo gyvenimą, tad galėjo daug papasakoti apie Omahos lietuvius ir jų istoriją. |
Albinas Reškevičius
|
Jis visą gyvenimą pragyveno Omahoje ir turi daug žinių apie Omahos lietuvių, ypač lietuvių parapijos ir bažnyčios, istoriją iš pirmų lūpų. Būtent iš jo išgirdome svarbiausius šios istorijos fragmentus, kuriais papildėme savo enciklopediją „Gabalėliai Lietuvos“. |
Su Sitis [Sioux City], Ajova
Leonas Skuodas
|
Jo teigimu, jis vienas iš vos dviejų Su Sityje likusių lietuvių ir, ko gero, vienintelis dar tebekalbantis lietuviškai. Taip yra todėl, kad Su Sičio lietuvių bendruomenę daugiausia sudaro iki Pirmojo pasaulinio karo atvykę žmonės, o dipukų (pabėgėlių po Antrojo pasaulinio karo) čia atkeliavo tik 10 šeimų. 1998 m. uždarius lietuvių bažnyčią, Su Sityje lietuviška veikla sunyko. Tačiau Leonui Skuodui lietuviškumas liko labai svarbus, tad jis važinėja į Omahoje vykstančius lietuviškus renginius. Be to, kai 2007 m. buvo nugriauta Su Sičio Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia, Leonas ėmėsi misijos išsaugoti kuo daugiau bažnyčios elementų: pasinaudojęs profesiniais įgūdžiais (visą gyvenimą dirbo statybos srityje), nuėmė unikalų bažnyčios kupolą, išėmė vitražinius langus, akmenis su išraižytu bažnyčios vardu. Jis nori atstatyti viską kaip paminklą religinių skulptūrų parke „Trinity Heights“, kur jau leista eksponuoti kai kuriuos bažnyčios elementus, tačiau tai užtruks. Taigi Leonas mums parodė visas vietas, kuriose šiuo metu laikomos bažnyčios dalys – pavyzdžiui, kiemą palei geležinkelį ir savo sūnėno ūkį. |
Roslinas [Roslyn], Vašingtonas
Vilius Žalpys
|
Vilius Žalpys, dar prieškariu atvykusių lietuvių palikuonis, eina Portlando kapinių vadovo pareigas. Šis darbas paskatino jį imtis senųjų lietuvių kapinių išsaugojimo – tai tapo pagrindine jo laisvalaikio forma. Viskas prasidėjo nuo Roslino lietuvių kapinių. Viliui neatrodė pakankama tiesiog išvalyti kapines. Jis atliko tyrimą apie ten palaidotus žmones, susitiko su jų palikuonimis ir sutelkė juos į lietuvių klubą. Taip pat pastatė kapinių memorialą ir antkapius tiems velioniams, kurių antkapiai neišliko. Sutvarkęs Roslino kapines, Vilius Žalpys ėmėsi kitų šio regiono kapinių, kuriose buvo laidojami lietuviai, paskui pradėjo tvarkyti lietuviškas kapines Oklahomoje ir Pietų Ilinojuje; be to, vykdė ir kitus tyrimus, pavyzdžiui, apie Šiluvos švč. Mergelės Marijos skulptūrą Naujojoje Meksikoje. Tiesą sakant, su Viliumi per šią ekspediciją susitikome net tris kartus ir kaskart jis mums papasakodavo ką nors naujo: Los Andžele (kuriame Vilius užaugo ir atvyksta į „Lietuvių dienas“) jis aprodė mums lietuvių parapiją. Rosline ir Kli Elamo [Cle Elum] apylinkėse papasakojo apie ilgiausiai trukusį savo tyrimą: čia gyvenusių lietuvių ir jų kapinių istoriją (be to, pakvietė su mumis susitikti keletą vietos lietuvių). Portlande papasakojo apie lietuvišką koplytstulpį „Grotto“ parke. Be to, sutaupė mums nemažai laiko Oklahomoje ir Naujojoje Meksikoje, nurodęs, kas iš tenykščių žmonių galėtų suteikti daugiausiai informacijos. Įspūdingiausia, kad visą laiką bendravome lietuvių kalba – Vilius yra vienas iš nedaugelio prieškarinių imigrantų palikuonių, iki šiol puikiai kalbantis lietuviškai. |
Portlandas, Oregonas
Giedrė Babarskienė
|
Imigrantė iš Lietuvos, dabartinė (kartu su vyru Vilmantu) Portlando lietuvių bendruomenės vadovė, kuri padėjo suorganizuoti mūsų paskaitą apie Amerikos lietuvių paveldą Portlando regione. |
Laurynas Misevičius
|
Imigrantas iš Lietuvos, svariai prisidėjęs prie Amerikos lietuvių sporto organizacijų steigimo, o šiuo metu jis stengiasi Lietuvos žiniasklaidoje skleisti informaciją apie Amerikos lietuvius ir jų veiklą. Jis mus nufilmavo ir padėjo viešinti mūsų projektą per LRT. |
Spring Valis [Spring Valley] ir Oglesbis [Oglesby], Ilinojus
Jurgita Nauyalis
|
Imigrantė iš Lietuvos, atitekėjusi į „pirmosios bangos“ (prieškariu atvykusių) Amerikos lietuvių šeimą (jos vyras vardu Joseph). Su ja pirmą kartą susipažinome per 2018 m. ekspediciją, kai stabtelėjome Spring Valyje – kadaise viename lietuviškiausių JAV miestų. Prieš šių metų ekspediciją sužinojome apie lietuvių bažnyčią ir klubą (operos teatrą) netoliese esančiame Oglesbyje. Jurgita padėjo mums surasti Oglesbio (kuriame, beje, ji dirba) lietuvius, atliko preliminarų tyrimą apie šį miestelį ir pakvietė dar kelis lietuvius susitikti su mumis Spring Valio kapinėse. |
Jane Yasinowski
|
Grynakraujė Oglesbio lietuvių angliakasių, imigravusių čia dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, palikuonė. Nors netrukus po Antrojo pasaulinio karo Oglesbyje pradėjo nykti lietuviški objektai ir veiklos, Jane visada palaikė tradicijas. Sąjūdžio laikais, kai Lietuvos nepriklausomybė ėmė atrodyti įmanoma, Jane dalyvavo protestuose prieš JAV ir Sovietų Sąjungos ryšius. Netrukus po nepriklausomybės atgavimo ji nuvyko į Lietuvą (ir vėliau ne kartą joje lankėsi). Jane yra branduolinės fizikos specialistė, tad konsultavo Lietuvos Vyriausybę rengiant mokymo kursus lietuviams Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams (iki tol joje dirbo beveik vien rusai). Ji šiek tiek moka lietuviškai – tarp „pirmosios bangos“ lietuvių palikuonių tai retas dalykas. Jane mus pasitiko Oglesbyje ir papasakojo viską, ką prisiminė iš vaikystės apie šio miestelio lietuviškus objektus. |
Kathleen Ann Martinaitis
|
Atlanta, Džordžija
Juras Palukaitis
|
Juras, pietų JAV lietuvių bendruomenės vadovas, mums padėjo surasti, ko gero, vienintelį su Lietuva susijusį objektą JAV „giliuosiuose pietuose“ – Atlantos (par)olimpinius paminklus, kuriuose išraižytos ir lietuvių pavardės. Be to, pakvietė mus į Atlantos lietuvių Joninių šventę, kur galėjome papasakoti apie „Tikslas – Amerika“ projektą. |
Niujorko miestas, Niujorkas
Ramutė Žukaitė
|
Jos šeima į Long Ailandą atvyko po Antrojo pasaulinio karo. Atvykimo istoriją mums papasakojo jos motina, kol Ramutė vežiojo mus po jai žinomus lietuviškus objektus Greit Neko [Great Neck] rajone: nuo Wesey (Vasiliausko) gatvės iki Vito Gerulaičio (su kuriuo jie buvo draugai) namo. Ramutė mums papasakojo apie šių vietų istoriją, taip pat apie nesėkmingą bandymą (kuriam pati ir vadovavo) išsaugoti Niujorko Aušros Vartų Marijos bažnyčią, kuri, deja, dabar jau parduota ir nugriauta. |
Vest Palm Bičas [West Palm Beach], Florida
Jūratė Miklas
|
Ji pati yra imigrantė JAV, tačiau čia ištekėjo už Kęstučio Miklo, aktyvaus lietuvių bendruomenės nario, „dipuko“, taigi susipažino su nemažai iškilių Amerikos lietuvių, iš kurių išgirdo pasakojimų apie vietos lietuvių sukurtus objektus Floridoje bei jų istoriją. Deja, daugelis šių žmonių jau mirę, tad pati Jūratė mus pasitiko Vest Palm Bičo kapinių lietuvių sklype, papasakojo apie ten esantį lietuvišką paminklą ir padėjo suorganizuoti apsilankymą Leik Verto [Lake Worth] istorijos muziejuje, kuriame yra lietuviškų eksponatų. |
William Harper
|
Leik Verto muziejų prižiūrintis savanoris, kuris stengiasi gerinti ekspozicijos kokybę ir sužinoti daugiau informacijos apie eksponatus. Jis mus įleido į vidų (nors dėl COVID-19 muziejus neveikė) ir papasakojo viską, ką žinojo apie turimus lietuviškus eksponatus. |
Sent Pitersbergas, Florida
Angelė Karnienė
|
Angelė Karnienė (Karnius) yra Sent Pitersbergo lietuvių klubo vadovė. 2020 m. pradžioje ji Aistei bei Augustinui aprodė klubą ir kalbėjo apie daugybę ten vykusių lietuvių susitikimų. Be to, išsamiau papasakojo apie anksčiau leistą mėnesinį biuletenį „Lietuvių žinios“, kuris kadaise į Floridą priviliojo nemažai tautiečių, nutarusių čia persikraustyti po išėjimo į pensiją. Taip „pirmabangiai“ lietuviai susipažino su „antrabangiais“, o vėliau prie jų prisijungė ir „trečiabangiai“. Angelė neseniai vėl sutiko imtis klubo vadovės pareigų, tačiau viliasi, kad netrukus ją pakeis jaunesnės kartos lietuviai. |
Aleksas Gedmintas
|
Aleksas Gedmintas, mokslininkas sociologas, ilgus metus tyrinėjo lietuvių etninę grupę JAV. Jis priklauso ne vienai JAV lietuvių organizacijai ir yra gyvas pavyzdys kitiems tautiečiams. |
